Apie mane
"Kodėl "Pūkuotas vėjas"?, - klausė manęs ne kartą. Pavadinimas įdomus, netipiškas. Kuriant pavadinimą mintys sukosi apie savo pasaulį, apie pasaką. Pūkas – lengvas, švelnus. Vėjas – veržlus, aktyvus. Abu žodžiai savyje neša skirtingą energiją, tačiau puikiai dera tarpusavyje. Pavadinimas atspindi kūrybą, čia kartu dera skirtingi gamtos pradai ir jų susijungimas į estetišką harmoniją.
Apie namus, gėles ir švarą
Gėlės atėjo iš šeimos, iš mamos. Vaikystę praleidau mažame miestelyje, nuosavame name, aplink namus buvo daug gėlių, buvo puoselėjamas darželis. Skintos, tuo metų laiku žydinčios gėlės visuomet buvo namuose. Gėlės man – tai užbaigtumo, švaros simbolis, nes namų tvarkymas visuomet užsibaigdavo gėlių puokštės pamerkimu vazoje. Kopijuodavau mamą, dėdavau į vazą, gėles, lapus. Ūgtelėjus eidavau į laukus rinkti gėlių, jas džiovindavau. Vėliau sekė būrelis mokykloje – pirmoji pažintis su "tikrąja" floristika. Atmintyje įstrigo pirmoji paroda miestelio bibliotekoje, draugų, mokytojų, miestelio bendruomenės palaikymas. Pirmieji samdomi darbai taip pat buvo su susijęs su gėlėmis – padėjau mamai šalia esančioje ūkininkės plantacijoje, kur buvo auginamos gėlės džiovintoms puokštėms. Na ir vėliau – darbas Vilniuje, gėlių parduotuvėje, kuris man, tik baigusiai mokyklą, be jokios patirties, buvo didžiulis įvertinimas.
Apie namus, gėles ir švarą
Gėlės atėjo iš šeimos, iš mamos. Vaikystę praleidau mažame miestelyje, nuosavame name, aplink namus buvo daug gėlių, buvo puoselėjamas darželis. Skintos, tuo metų laiku žydinčios gėlės visuomet buvo namuose. Gėlės man – tai užbaigtumo, švaros simbolis, nes namų tvarkymas visuomet užsibaigdavo gėlių puokštės pamerkimu vazoje. Kopijuodavau mamą, dėdavau į vazą, gėles, lapus. Ūgtelėjus eidavau į laukus rinkti gėlių, jas džiovindavau. Vėliau sekė būrelis mokykloje – pirmoji pažintis su "tikrąja" floristika. Atmintyje įstrigo pirmoji paroda miestelio bibliotekoje, draugų, mokytojų, miestelio bendruomenės palaikymas. Pirmieji samdomi darbai taip pat buvo su susijęs su gėlėmis – padėjau mamai šalia esančioje ūkininkės plantacijoje, kur buvo auginamos gėlės džiovintoms puokštėms. Na ir vėliau – darbas Vilniuje, gėlių parduotuvėje, kuris man, tik baigusiai mokyklą, be jokios patirties, buvo didžiulis įvertinimas.
Apie gamtos meną, įkvėpimą ir gėlių pievas
Floristika jau seniausiai peržengusi gėlių ribas – man tai visos gamtos priemonės: žiedai, medis, šakos, akmuo, vanduo – visos gamtos stichijos. Todėl savo užsiėmimus vadinu gamtos menu – tai aš, mano esybė, pasaulis. Kažkada, pavargusi nuo 10-12 val. darbo gėlių parduotuvėje, bandžiau nuo šio pasaulio pabėgti – buvau pasukusi į juvelyrikos, dekoravimo paslaugų sritį – grįžau.
Gėlė – tai mano vertybių simbolis – elegancijos, švelnumo, grožio, subtilumo. Pastebėti, pamatyti augalą – tai man suteikia sparnus skirsti kasdienybėje. Kūryba išplaukia iš sielos, iš širdies. Man tai būtinybė, kaip valgyti, kaip kvėpuoti. Kūrybai įkvėpti gali ir maža detalė – įdomi augalo dalis, žiedo spalva, kvapas. Tai gali būti ir meno kūrinys, interjero elementas. Pamačius vieną daiktą ar augalą "pripiešiu" prie jo kitas detales. Estetika man labai svarbi – svarbu, kad nors ir mažas žiedelis žydėtų ant stalo.
Floristika jau seniausiai peržengusi gėlių ribas – man tai visos gamtos priemonės: žiedai, medis, šakos, akmuo, vanduo – visos gamtos stichijos. Todėl savo užsiėmimus vadinu gamtos menu – tai aš, mano esybė, pasaulis. Kažkada, pavargusi nuo 10-12 val. darbo gėlių parduotuvėje, bandžiau nuo šio pasaulio pabėgti – buvau pasukusi į juvelyrikos, dekoravimo paslaugų sritį – grįžau.
Gėlė – tai mano vertybių simbolis – elegancijos, švelnumo, grožio, subtilumo. Pastebėti, pamatyti augalą – tai man suteikia sparnus skirsti kasdienybėje. Kūryba išplaukia iš sielos, iš širdies. Man tai būtinybė, kaip valgyti, kaip kvėpuoti. Kūrybai įkvėpti gali ir maža detalė – įdomi augalo dalis, žiedo spalva, kvapas. Tai gali būti ir meno kūrinys, interjero elementas. Pamačius vieną daiktą ar augalą "pripiešiu" prie jo kitas detales. Estetika man labai svarbi – svarbu, kad nors ir mažas žiedelis žydėtų ant stalo.
Apie meno naudą, edukaciją ir svajones
Man gamtos menas – tai saviraiška ir malonumas. Mokymai, kuriuos rengiu – tai dalinimasis savo sukauptomis žiniomis, savo estetikos pajautimu. Klientai juose gali praplėsti estetikos ir grožio sąvoką. Pirma, kad kurti gamtos priemonėmis nėra nei brangu, nei sudėtinga, ir tikrai įmanoma sukurti grožį savo rankomis. Labai gera matyti, kai žmonės užsiėmimuose nustemba: "o, čia aš padariau","ir aš galiu".
Man gamtos menas – tai saviraiška ir malonumas. Mokymai, kuriuos rengiu – tai dalinimasis savo sukauptomis žiniomis, savo estetikos pajautimu. Klientai juose gali praplėsti estetikos ir grožio sąvoką. Pirma, kad kurti gamtos priemonėmis nėra nei brangu, nei sudėtinga, ir tikrai įmanoma sukurti grožį savo rankomis. Labai gera matyti, kai žmonės užsiėmimuose nustemba: "o, čia aš padariau","ir aš galiu".
Tai pats geriausias darbo įvertinimas man.
Įkurti savo kūrybos studiją buvo mano svajonė – kiekvieną laisvą minutę galvoju, kaip ją vystyti toliau, kad būtų puiki vieta kūrybai ne tik man, bet ir kitiems. Kad čia būtų galima išmokti, sužinoti, išbandyti. Noriu skleisti žinias apie kūrybinę floristiką, padėti žmonėms atrasti gamtą savo kasdienybėje, gyvenime. Ypač dabar, kai aplink tiek daug sintetikos ir dirbtinumo.
Kažkas yra paklausęs: "Kaip atrodytų tavo tobula diena?". Tai būtų saulėta diena, pievoje, iškylaujant, žolynaujant, rišant puokštes čia pat, iš pievoje rastų augalų. Kvapų ir gėlių diena. Tokį jausmą aš kuriu ir "Pūkuotame vėjyje".
Neringa Paukštytė Simonavičė, floristė
